Kristina šiemet sėkmingai baigė pirmus stalių-dailidžių programos metus ir jau kitąmet gilins savo žinias antrame kurse. Po mokyklos mokėsi Škotijoje, Glazgo menų mokykloje tapybos ir grafikos bakalaurą. Grįžusi į Lietuvą nuo meno atitolo. Dirbo teatre, vertėjavo, savanoriavo Jaunimo linijoje, dirbo socialine darbuotoja su įvairius sunkumus patiriančiais vaikais ir paaugliais.

Mokytis apdirbti medį norėjo seniai, dar mokydamasi Glazge, tačiau vis neprisiruošdo, o gal ir nedrįso.

Pasak Kristinos, darbas rankomis ją visada anksčiau ar vėliau susiranda. Darbe su medžiu ją traukia baldininkystė, objektų dizainas, jų santykis su erdve. O mokantis atsirado daugiau laiko ir noro grįžti į meno sferą apskritai – po kelių metų sąstingio Kristina vėl intensyviai tapo, piešia ir rašo.

Andrew Doxtater Oval rocker

Oval rocker yra Instragram kloduose rastas Andrew Doxtater supamojo krėslo dizainas (bit.ly/3st5me8).

Krėslas yra sukonstruotas iš keturių vienodo dydžio ovalų su skirtingomis įpjovomis tam, kad tampriai susinertų į gana masyvią supamąją kėdę. Mane patraukė aptakus ir, iš dalies, nesubtilus ir drąsus krėslo dizainas, savo pilnomis formomis primenantis pop ir gatvės meną. Taip pat svarbus atviro kodo konceptas – detalūs krėslo planai yra nemokamai prieinami menininko puslapyje. Jis kviečia jais remtis ir konstruoti ovalius rocker’ius savo namams ar bendruomenės erdvėms.

Doxtater kėdės prototipas pagamintas iš faneros ir didžioji dalis reprodukuojamų kėdžių yra pagamintos būtent iš šios medžiagos (dar viena dizaino prieinamumo detalė – visa kėdė gali būti pagaminta iš vieno standartinio dydžio faneros lakšto rasto statybinių prekių parduotuvėje).

Aš krėslą gaminau iš klijuotos pušies skydų, kas paryškino dizaino masyvumą, monumentalumą ir tarsi “pasunkino” patį baldą, tačiau nesunaikino jo mobilumo: ant krėslo galima efektyviai ir saugiai suptis, taip pat ovalų įpjovos nėra tarpusavyje suklijuotos, taigi, panorus, baldą galima nesunkiai išardyti.

Enzo Mari Sedia 1

Sedia 1 yra ikoniška italų dizainerio Enzo Mari kėdė, vienas labiausiai atpažįstamų jo 1974 m. išleisto brėžinių katalogo “Autoprogettazione?” baldų (bit.ly/47Ki5JB).

Be detalių brėžinių kataloge Mari dalinasi idėjomis, paskatinusiomis išleisti būtent tokį leidinį, taip pat motyvacija gaminti baldus patiems. Katalogo tikslas – priartinti vartotoją prie gamybos proceso ir tokiu būdu per savarankišką baldų konstravimą suprasti objektus ir jų vertę. Nors visi baldai galutiniame rezultate atlieka aiškią funkciją (kataloge esantys baldai naudojami kasdien: kėdės, stalai, lovos, lentynos), jų vertė slypi gaminimo procese bei patirtyje gautoje tą baldą konstruojant. Kitaip tariant, gaminamas baldas vertingas tiek, kiek gamindamas jį išmokai.

Man įdomus mokymosi bei mąstymo per veikimą/veiksmą procesas, todėl šis iš pažiūros paprastas, elementarus ir net kiek grubus kėdės dizainas atvėrė plotmę mintims apie kūrybiniam procesui reikalingas taisykles ir apribojimus, taip pat, estetinį dizaino “skurdumą” kaip būdą gryninti objekto ar baldo funkciją. Ant kėdės atsiradę užrašai – kėdės pavadinimas ir dizainerio vardas – lino raižinių antspaudai, kuriuos gamindama specialiai palikau ne iki galo švariai išraižytus, su dalimi rankų darbo “triukšmo”. Antspaudai, viena vertus, formaliai ženklina kėdę, kita vertus, sauso ir funkcinio dizaino kontekste suteikia vietos asmeniškumui, klaidoms ir mažam chaosui.

Stalių-dailidžių profesijos mokinė Kristina